Praėjusią savaitę mūsų mokykloje lankėsi Stalo teatro aktoriai, kurie 5 ir 6 klasių mokiniams suvaidino populiariausią savo spektaklį Sibiro haiku, sukurtą pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygą tuo pačiu pavadinimu. Spektaklis objektų ir simbolių pagalba visus susirinkusiuosius nukėlė į 1941 m. vidurį, masinių tremčių pradžią, kai tūkstančiai nekaltų žmonių buvo brutaliai išplėšti iš savo namų, atskirti nuo artimųjų, priversti palikti Lietuvą ir išvežti į atšiaurųjį Sibirą.

Žiauraus ir itin skausmingo mūsų šalies laikotarpio pasakojimas apie tremtį, nežinią, šaltį ir badą spektaklyje suskambo ne kaip sausų istorinių faktų išdėstymas, bet kaip gilus liudijimas apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę bei neblėstančią viltį išlikti ir sugrįžti į gimtus namus.

Daugeliui mokinių tai buvo pirmoji proga susipažinti su kitokiu – objektų teatru. Vaidindamas pagrindinis aktorius istoriją pasakojo su paprasčiausių kasdienių daiktų pagalba: kibirais, popieriaus skiautėmis, pagaliukais ir žemėmis. Aktoriaus rankose visi šie objektai įgavo magišką galią – jie virto įvairiais personažais (žmonėmis ir gyvūnais), mažais ir dideliais istorijos pasakojimui reikalingais daiktais (nuo lipnių varnalėšų iki traukinio vagonų).

Spektaklis moksleiviams padėjo ne tik geriau suprasti pavaizduoto laikmečio sudėtingumą ir tragizmą, bet kartu leido giliau pažinti skaudžią mūsų šalies istoriją, ugdytis empatiją, o svarbiausia – vertinti tai, ką turime šiandien – laisvę, saugumą ir savo namų šilumą.